Naujienos

Jau be­veik mė­ne­sį Klai­pė­dos (Me­mel­bur­go) pi­lia­vie­tė­je vyks­ta sa­vo mas­tu vie­ni di­džiau­sių Lie­tu­vo­je ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai, ku­rie at­sklei­dė nau­jų ir ne­ti­kė­tų ži­nių apie vi­du­ram­žių uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­mą.

Moks­li­nin­kai, šiuo me­tu ti­rian­tys apie 500 kvad­ra­ti­nių me­trų plo­tą (pla­nuo­ja­ma iš­tir­ti 1000 kvad­ra­ti­nių me­trų) jau ap­ti­ko per 250 uni­ka­lių XIV-XVI a. ra­di­nių. Vi­si jie ras­ti ka­si­nė­jant Me­mel­bur­go pi­lia­vie­tės ry­ti­nę kur­ti­ną ties jach­tų uos­te­liu, Pi­lies gat­ve.

Jau pir­mo­sio­mis ka­si­nė­ji­mų die­no­mis ka­dai­se (1252 m.) Li­vo­ni­jos or­di­no ri­te­rių įkur­ta, o vė­liau kry­žiuo­čių ap­gy­ven­din­ta ir to­bu­lin­ta pi­lies vie­ta pa­tei­kė ne­ti­kė­tų siurp­ri­zų.

Vie­no­je iš kur­ti­nos da­lių ar­cheo­lo­gai iš­ka­sė ne­oli­to, apie 6 tūkst. m. se­nu­mo ak­me­ni­nio ko­vos kir­vio da­lį. Jis, spė­ja­ma, bus pa­te­kęs į pi­lį dar vi­du­ram­žiais ir at­neš­tas iš ne­to­lie­se ži­no­mos ak­mens am­žiaus žmo­nių gy­ven­vie­tės prie ma­rių, ku­ri jau se­niai su­nai­kin­ta sta­tant uos­tą.

Per be­veik mė­ne­sį ar­cheo­lo­gai jau pa­sie­kė jū­ros ly­gį, iš­kas­ti 4 me­trų gy­lio ty­ri­mų plo­tai ir dar ke­ti­na­ma kas­tis per 2 me­trus gi­lyn po že­me. Taip ti­ki­ma­si pa­siek­ti pa­tį anks­čiau­sią pi­lies kul­tū­ri­nį sluoks­nį, gal­būt sie­kian­tį net XIII-XIV a.

Įdo­mu tai, kad ka­si­nė­ji­mų me­tu kry­žiuo­čių, pi­lies gy­ven­to­jų ra­di­niai yra ap­tin­ka­mi kar­tu su vie­ti­nių, anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais ap­link Klai­pė­dą gau­siai gy­ve­nu­sių kur­šių ar­te­fak­tais.

Dau­giau­sia ran­da­mos įvai­rių for­mų XIV-XV a. kur­šiš­kos se­gės, ku­rios ga­lė­jo at­ke­liau­ti į pi­lia­vie­tę XVI a. Mat, spė­ja­ma, Li­vo­ni­jos or­di­nas pi­lį sta­tė jau pa­ver­gęs bal­tų gen­tį. Kur­šiai jau bu­vę nau­ja­krikš­tai ir gal­būt dir­bo pa­čio­je pi­ly­je, pa­tar­na­vo ri­te­riams. Tad kur­šiš­kos se­gės ga­lė­jo pa­tek­ti tie­siog at­si­tik­ti­nai jas pa­me­tus ar ki­taip.

Anot ar­cheo­lo­gi­niams ty­ri­mams va­do­vau­jan­čio dr. Gin­tau­to Za­bie­los, ne­at­mes­ti­na ir ki­ta ver­si­ja.

„Y­ra ži­no­ma, kad Li­vo­ni­jos or­di­nas Dan­gės žio­ty­se pa­sta­tė ne tik pi­lį, bet ir baž­ny­čią bei įren­gė ka­pi­nai­tes, ku­rios bu­vo šiau­ri­nė­je da­bar­ti­nės pi­lia­vie­tės da­ly­je. Kur­šiai, ma­tyt, bu­vo lai­do­ja­mi to­se pa­čio­se ka­pi­nė­se, ta­čiau, kad ir pri­ėmę krikš­tą, ku­rį lai­ką va­do­va­vo­si sa­vo pa­go­niš­ko­mis tra­di­ci­jo­mis ir bu­vo lai­do­ja­mi su įka­pė­mis. Vė­liau, XVI a. ple­čiant plia­vie­tę, tvir­ti­nant pi­lį bu­vo pla­ti­na­mas ap­sau­gi­nis grio­vys, va­di­na­mas fo­sa. Štai tuo­met, ma­tyt, ir nu­ka­sė da­lį ka­pi­nai­čių, ir jų že­mė da­bar su įka­pė­mis ap­tin­ka­ma ka­si­nė­ji­mų me­tu“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė moks­li­nin­kas.

Ra­di­nių įvai­ro­vė iš­ties ver­čia pla­čiai šyp­so­tis ar­cheo­lo­gus, ku­rių pi­lia­vie­tė­je dir­ba pen­ki. Ras­ta įvai­riau­sių me­ta­li­nių XIV-XVI a. mo­ne­tų, ku­rių vie­na yra itin re­ta. Tai – 1457-1526 me­tų Kry­žiuo­čių or­di­no brak­tea­tas, iš­kal­din­tas da­bar­ti­nia­me Len­ki­jos mies­te El­bin­ge. To­kių vien­pu­sių si­dab­ri­nių mo­ne­tų Lie­tu­vo­je ras­ta vos dvi (pir­mo­ji – taip pat Me­mel­bur­go pi­lia­vie­tė­je 2010 me­tais).

Vi­du­ram­žių že­mė at­ve­ria ir ki­to­kius lo­bius moks­lui: gy­vu­lių ir žmo­nių kau­lų (ras­tas žmo­gaus apa­ti­nis žan­di­kau­lis), pei­liu­kų, kry­žiuo­čių ar­ba­le­tų strėl­ga­lių, ie­ti­ga­lių, žie­dų, įvai­rių pa­puo­ša­lų da­lių, knie­džių, dau­gy­bę vi­nių, net vie­no XVI a. po­pu­lia­raus žai­di­mo kau­lą (kiau­lės), ku­ris bu­vo nau­do­ja­mas (pri­py­lus į kau­lo apa­čią švi­no) kaip kėg­lis.

Prieš ke­lias die­nas moks­li­nin­kus nu­džiu­gi­no ir ypa­tin­gai ver­tin­gas ra­di­nys: spė­ja­ma, XV a. kry­žiuo­čių ri­te­rio ne­knie­dy­tos žied­marš­kės da­lis.

Pi­lia­vie­tė­je kar­tu su ar­cheo­lo­gi­niais ty­ri­mais vyks­ta ir jos ry­ti­nės da­lies tvar­ky­mo ir pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams dar­bai, ku­riuos at­lie­ka UAB „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“. Ši bend­ro­vė iki ki­tų me­tų ru­dens tu­ri su­tvar­ky­ti ry­ti­nės pi­lia­vie­tės kur­ti­nos da­lį, įreng­ti nau­jas pa­tal­pas An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­joms (bus pa­sta­ty­tas pa­pil­do­mas po­že­mi­nis tu­ne­lis gre­ta jau esan­čio, su­ręs­to An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kaip lai­vų mi­ni­nin­kų ku­ro sau­gyk­la).

Sa­vo ruo­žtu Ma­žo­sios Lie­tu­vos mu­zie­jus ry­ti­nės kur­ti­nos vie­to­je pla­nuo­ja įreng­ti ir mu­zie­jaus pa­da­li­nį, ir kon­fe­ren­ci­jų sa­lę, ka­vi­nę.

Šio eta­po dar­bų ver­tė - 14,7 mln. Lt, an­tro­jo eta­po dar­bai, kuo­met bus at­ku­ria­ma ir šiau­ri­nė kur­ti­na - 15,9 mln. Lt. Pro­jek­to už­sa­ko­vas - Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja. De­šimt­me­čio pers­pek­ty­vo­je klai­pė­die­čiai pla­nuo­ja at­sta­ty­ti ir pa­čią Me­mel­bur­go pi­lį. 

Šaltinis - dienraštis "Lietuvos žinios"