Rangovas kurhauzo mūrinės dalies restauracijos darbams atlikti pagaliau paaiškėjo – juo tapo Klaipėdos „Pamario restauratorius“. Anot Kultūros paveldo departamento atstovės Jūratės Miškinytės, konkurse dalyvavo tik dvi įmonės – vilniečių bendrovė „Irdaiva“ bei „Pamario restauratorius“. Jei nebus jokių pretenzijų, birželį bus pasirašyta sutartis darbams pradėti. Taip pagaliau beveik prieš dešimtmetį sudegęs istorinis pastatas bus pradėtas atgaivinti.
Nuo ko viską pradėti?
To paklaustas, „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas vos ne už galvos susiima.
„Pripažinus mus laimėtojais, praėjusį trečiadienį nuvykome kurhauzo apžiūrėti į vietą, juk neužtenka vien tik projekto pavartyti. Oi oi, bus ką veikti. Vaizdas tikrai graudus ir pranoko tai, ką bandžiau įsivaizduoti“, – emocijų neslėpė „Palangos tilto“ pašnekovas.
Anot jo, pastato būklė yra apgailėtina: jis degė, yra be stogo, karštis bei drėgmė daug pakenkė, plytos yra išlaisvėjusios.
Konkurse 1 mln. 800 tūkst. litų kainą pasiūliusi bendrovė sutartį žada pasirašyti kitą savaitę.
„Pirmiausia reikės apsikuopti, gi dešimt metų ten kojos niekas nekėlė. Nukaposim medelius, žolę nupjausim, paskui pasirūpinsime elektros tiekimu, vandeniu, šiukšlių konteineriais ir panašiai. O vėliau jau kibsime į mūrą“, – vardijo A.Kliukas.
Paklausus, ar įmanoma atkurti pastatą tokį, koks buvo, pašnekovas tvirtino, kad viskas yra padaroma.
„Objektas yra labai specifinis. Pirmasis etapas yra avarijos grėsmės pašalinimas. Iš pradžių bus labai sudėtinga, kol sutvirtinsime sienas, kad nekiltų pavojaus darbuotojams. Kitame etape taip pat nebus lengva, kai prasidės paveldo elementai, įvairūs lipdiniai, drožiniai, parketas“, – pasakojo A.Kliukas.
Jo teigimu, atnaujinimui bus naudojamos restauracinės plytos, lietuviška mediena, stogo dangai skirtas čerpes parsiveš iš Vokietijos arba Skandinavijos šalių. Šiemet darbai nuo birželio tęsis iki lapkričio.
Anot A. Kliuko, darbai turėtų būti baigti keliais etapais iki 2015-ųjų.
Vyriausybės patvirtintai Palangos Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programai bei jai įgyvendinti numatyta 700 tūkst. litų.
Dar 300 tūkst. litų restauracijai skirta Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje, Palangos savivaldybė pastato restauracijos projektui numatė 172 tūkst. litų, restauracijai – 400 tūkst. litų.
Už šias lėšas bus restauruota Palangos savivaldybei nuosavybės teise priklausanti mūrinė Kurhauzo dalis.
Žinia, dar 2005 m. pastatui suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas.
Dar 2011 metais Lietuvos Respublikos vardu buvo įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas prie Kurhauzo. Tokio dydžio sklypui pritarė ir Kultūros paveldo departamentas.
Bendrovė „Klaipėdos projektai“ vasarį parengė pastato mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektą. Pastatas perduotas Palangos kultūros centrui, čia vyks kultūriniai renginiai, miesto bendruomenės susirinkimai.
Tačiau keblumų kelia tai, kad nepavyksta išaiškinti teisminių ginčų su bendrasavininku verslininku Gediminu Jacka.
Anot Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako, ir šiuo metu verslininkas teismui yra pateikęs dar vieną skundą.
„Tačiau teismas dar nėra priėmęs sprendimo nagrinėti prašymą ar ne. Teismas apsispręsti turi per dešimt dienų, tad šiomis dienomis turėtų paaiškėti“, – sakė savivaldybės juristas.
Jis abejojo, kad kas nors galėtų sustabdyti restauravimo darbus. Nebent teismas taikytų laikinas apsaugos priemones, tačiau nelabai tuo tiki.
Į teisminį ginčą su verslininku Palangos valdžia įsivėlė dėl to, kad G.Jacka įrodinėjo, jog kieme esantys įrenginiai priklauso jam, o priskirtas žemės sklypas turi būti didesnis.
Žinia, dar šį mėnesį Klaipėdos miesto apygardos teisme nagrinėta kurhauzo padegimo byla.
Ieškovai Jackos bei Palangos miesto savivaldybė buvo pateikę ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, reikalaudami priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą už 2002-ųjų rugpjūtį – G.Jackai, Palangos miesto savivaldybei ir Alfredui Tiškevičiui priklausiusio kurhauzo dalių apgadinimą gaisro metu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-aisiais bei Klaipėdos apygardos teismas 2008-aisiais nuteisė Rolandą Gavėną, Aleksandrą Stepanovą ir Marių Joniškį už tai, kad jie sugadino svarbios reikšmės pastatą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo G.Jackos ir bendraieškovų Virginijos Jackienės, Giletos Eglės Jackaitės, Virgedos Jackaitės ir Ventos Jackaitės ir ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinius R.Gavėnui, A.Stepanovui ir M.Joniškiui dėl žalos atlyginimo priteisimo pernai priėmė sprendimą, kuriuo paliko nenagrinėtą Palangos miesto savivaldybės ieškinį, nutraukė civilinės bylos dalį atsakovui A.Stepanovui. Ieškinį atsakovams R. Gavėnui ir M. Joniškiui tenkino iš dalies.
Šaltinis - laikraštis "Palangos tiltas"
